Nepagalvokite, jog sakydami „tik bronza“, norime sumenkinti šį pasiekimą. Lyginant su auksu, tai yra mažai, tačiau lyginant su tuo, ką iškovojome per visą komandos istoriją, galime tvirtai ir nuoširdžiai sakyti, jog tai yra LABAI daug!
Pirmoje sezono pusėje be didesnių kluptelėjimų žygiavusi mūsų mylima komanda pastaruoju metu buvo gilioje duobėje – lygiosios su „Banga“ bei Vilniaus „Žalgirio“ dubleriais, pralaimėjimas Vilniaus „Vyčiui“ bei prarastos galimybės kovoti dėl patekimo į A lygą. Ypač skaudžios rungtynės buvo LFF stadione, kur pralaimėta tiesioginiams konkurentams kovoje dėl medalių. Po šio susitikimo tapo visiškai aišku – jeigu norime nepaleisti vėjais to, ką kūrėme visą šį sezoną, privalome nugalėti Telšių „Džiugą“. Žinojome, kad rungtynės bus sunkios, žinojome, jog po kelių nesėkmių komandą slegia įtampa, tačiau tuo pačiu ir tvirtai tikėjome, jog galime nugalėti. Tikėjome ir tikime, jog ši komanda verta daugiau, nei užbaigti sezoną ketvirtoje, penktoje ar šeštoje pozicijoje. Faktas, jog nieko nėra sunkiau, nei suprasti, kad didžiąją sezono dalį kovojai dėl aukso, bet dabar viskas, ką gali pasiekti – tik bronza. Nepagalvokite, jog sakydami „tik bronza“, norime sumenkinti šį pasiekimą. Lyginant su auksu, tai yra mažai, tačiau lyginant su tuo, ką iškovojome per visą komandos istoriją, galime tvirtai sakyti, jog tai yra LABAI daug! 2011 metais atsikūrus geriausiam Lietuvos klubui – „Dainavai“ – turėjome mažai galimybių pasidžiaugti. Jeigu pirmuosiuose sezonuose buvome stiprūs A lygos vidutiniokai, tai vėliau komandą ištiko krachas – turnyro lentelės dugnas, triuškinantys rezultatai, po kurių daugelis pagalvodavome, jog geriau būtų rungtyniauti LFF I lygoje. Vėliau laukė iškritimas į LFF II lygą, kurioje taip pat sulaukėme dviženklių neigiamų rezultatų bei galiausiai – taip laukta LFF I lyga, kurioje pagaliau turime galimybę užsikabinti medalius. Būtent dėl medalių troškimo likus porai dienų iki rungtynių pradėjome aktyvų žmonių kvietimą į rungtynes, viešoje erdvėje buvo jaučiamas kiek didesnis nei visada susidomėjimas šiomis rungtynėmis. Visgi ir laikas pasitaikė labai patogus – 19 val., geriausiame Lietuvos stadione, po dirbtiniu apšvietimu.
„Su „Lietuvos Ryto“ sirgaliais sutariam, o jūs čia dabar ką išdarinėjat?“, – mūsų pasiteiravo apsaugos darbuotojas
Antrojo kėlinio pradžioje belaukdami vėluojančių savo sektoriuje sulaukėme ir svečių – veiklos neturintis apsauginis nusprendė apsilankyti tribūnoje bei pamokyti kaip reikia palaikyti komandą. „Su „Lietuvos Ryto“ sirgaliais sutariam, o jūs čia dabar ką išdarinėjat?“, – mūsų pasiteiravo apsaugos darbuotojas. Ką darom? Tūsinamės. Netrukus uždegėme ir dar vienus strobus bei dūmus, o tai iššaukė ir dar vieną apsauginio žygį į tribūną. Neaišku, ko „ant drąsos“ paėmęs buvo šis pilietis, bet tai įsiutino visus buvusius tribūnoje, tad šįkart žmogelis buvo nebe taip svetingai išvytas iš mūsų sektoriaus. Po šio pasitūsinimo skanduotė „Dzūkų Tankai, Pirmyn!“ skambėjo taip, jog ją girdėti turėjo ir aplinkinių namų gyventojai.
69-ąją rungtynių minutę įvyko tai, ko visi labai laukėme. „Dainavos“ kapitonas Linas Savastas pelnė nuostabų įvartį, o tribūnoje sužibo džiaugsmo fajeriai… Kadangi nuo antrojo kėlinio pradžios „tribūnos svečias“ viso kėlinio metu bandė mus įamžinti, klausiame, galbūt turite daugiau šio show kadrų?
„Dzūkų Tankai tempia į priekį savo komandą nenutildami nei skeundei“, – futbolo.tv komentatorius.
Rungtynes su dideliu nerimu viduje užbaigėme taip pat tūsindamiesi, kaip tai darėme viso kėlinio metu. Jau minėta skanduotė tapo tikru to vakaro „hitu“… Galime sakyti, jog stadione vyko geriausias to vakaro tūsas Alytaus mieste. Tūsas, vakarėlis, visaip tai galima pavadinti. Vyko tai, ką turime daryti kiekvieną mačą. Būtent per tokias rungtynes į tribūną yra pritraukiamas jaunimas, sugrąžinami senbūviai. Juk šis mačas daugeliui leido prisiminti tuos senus, gerus laikus. O senų, gerų laikų formulė labai paprasta – reikia apsilankyti rungtynėse ir palaikyti komandą iš visos širdies. Dar kartą tariame AČIŪ visiems susirinkusiems!
Šį penktadienį mūsų laukia paskutinės šio sezono namų rungtynės su tauragės „tauru“ – komanda, kuri niekada nebuvo verta didelės pagarbos. Privalome dar kartą susirinkti taip pat gausiai bei padėti komandai žengti dar vieną tvirtą žingsnį medalių link!
PRISIJUNK PRIE DZŪKŲ TANKŲ SVARBIAUSIOSE SEZONO KOVOSE!
