Jau nuo ankstyvo sekmadienio ryto šalia „3,5“ baro gausiai susirinkę Dzūkų Tankai neslėpė emocijų: šiandien – paskutinė sezono išvyka! Ir ne bet kur, o į Tauragę! Šios išvykos transportu pirmą kartą buvo pasirinktas autobusas, kuris užsipildė sausakimšai, bet apie viską nuo pradžių…
Autobusas nuo pat pirmųjų kelionės minučių tiesiog „on fire“: kuo arčiau Tauragės – tuo didesnis dainų ir skanduočių garsas neleidžia liūdėti tiek pirmosios, tiek paskutinėms buso eilėms. Be ilgų sustojimų nepastebimai greitai pasiekiame išvykos tikslą, kur mus pasitinka iš Vilniaus atvykęs DT ekipažas. Tauragėje viskas įprasta: stadionas, vartai, apsauga, patikra ir vietiniai buduliai, iškart nepraleidę progos patylėti. Tiesa, šįkart viskas baigiasi tik apsižodžiavimu ir po eilinių procedūrų pasiekiame svečių tribūną, kur išsikabiname banerius. Sektoriuje – 56 veidai. Palaikymas rungtynių pradžioje – puikus, jo nesugadino nei žvarbokas oras, nei…
Tai ko laukiame labiausiai – nutinka pirmojo kėlinio pabaigoje, kai dainavietis N. Kavaliauskas įmuša reto grožio įvartį iš toli ir išvaro Dzūkų Tankų tribūną iš proto: pitchinvasion, pyro ir šventimo emocijos užsitęsia ir pertraukos metu…
O tai dar ne viskas! Bėgant antrajam kėliniui Alytaus maestro Saulius Laibinis, žaisdamas priešpaskutines savo rungtynes už „Dainavą“, dvigubina persvarą, kas išprovokuoja dar vieną Dzūkų Tankų pitchinvasion’ą, o palaikymo lygį atspindi Tauragės stadiono aidas, girdimas, turbūt ir už pačio miesto! Šįkart džiaugiamės kartu su Sauliumi ir, žinoma, pirotechnika, kuri kažkodėl pradeda nepatikti šalia centrinėje tribūnoje sėdintiems vietiniams pižonams.
Emocijų neslepiame – tribūnoje karšta, o atmosfera įkaista dar labiau, kuomet abiejų šalių pastangomis kyla nemažo ažiotažo sulaukęs konfliktas tarp mūsų ir Tauragų. Pasisveikiname vieni su kitais ir neilgai trukus legendinės Argus apsaugos palydimi grįžtame į tribūną, kur visiems primename, ko šiandien čia atvykome.
Deja, paskutinėmis antrojo kėlinio minutėmis apmaudžiai praleidžiami du įvarčiai ir beveik kišenėje turėta pergalė virsta lygiosiomis… Liūdesys ir apmaudas kiek aptemdo visų nuotaikas veiduose, tačiau ir toliau išlieka faktas, jog tai bene geriausia šio sezono išvyka. Padėkoję komandai už kovą ir paspaudę rankas futbolininkams stadioną paliekame jau su angelų sargų priežiūra, kuri lydi iki pat autobuso. Pasistiprinę vietiniame prekybos centre patraukiame Alytaus link, iki kurio kelionė neprailgsta tik stipriausiems buso gale….
Laiką praleidome puikiai, o vienybė autobuse bei stadione dar ir šiandien puikiai išlikusi visų keliavusiųjų atmintyse…
2011-10-30
VIDEO: