Prieš keletą dienų juokų lygyje numesta mintis, važiuoti į Alytaus „Dainavos“ rungtynes Mažeikiuose autostopu, šį savaitgalį išsipildė.
Karštą 2011-ųjų birželio šeštadienį į ilgą kelionę susiruošė ir tranzavimą prie Alytaus riboženklio Kauno link pradėjo 3 Dzūkų Tankai. Mūsų laimei, pirmasis „kliovas“ sustojo praėjus vos 20 minučių. Vyrukas, vairuojantis fūrą, sakė, jog pats yra kažkada tranzavęs, tad visada paveža likimo brolius. Jo pagalba mes gana greitai pasiekiame Kauną, kur mūsų keliai ir išsiskiria. Šalia IX forto pradėję tranzuoti, supratome, kad autostradoje nebus labai lengva, todėl nuėjome porą kilometrų iki Lukoil degalinės ir ten pasistiprinome.
Šiek tiek atsipūtę – tęsiam savo tikslą ir išsiruošiam į kelią, o pralaukus apie dvi valandas pagaliau sustoja ir vienas keistas vyrukas su Iveco mikroautobusu, kuriame jau buvo paėmęs kitus tris tranzuotojus. Taigi, tokiu būdu trys Dzūkų Tankai atsiduria už Kėdainių esančioje Dotnuvoje. Štai čia ir prasideda tikros išvykos linksmybės – automobiliai sunkiai stoja, todėl mums belieka tiesiog eiti ir po poros valandų pagaliau nusišypso sėkmė – sustoja vyrukas su Passat`u, jo pagalba sėkmingai pasiekiame Šeduvą. Čia vėl tranzuojame, tik šįkart – Šiaulių kryptimi, tačiau vėl nusprendžiame nelaukti, o eiti, kol galiausiai sustoja du įtartini Rusijos piliečiai, kurie važiuoja būtent iki Šiaulių ir pasisiūlo mus pavėžėti, tačiau jų transporto priemonė, matyt, galvoja ką kitą… Transporteris sugenda vos po kelių kilometrų, o mums tenka apie 10 km eiti pėsčiomis ir apie 20 val. pasiekiame Radviliškį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo ir mūsų nakvynės vieta. Neturėdami jokių kitų idėjų, vieningai nusprendžiame, jog iš čia rytoj traukiniu keliausim tiesiai į Mažeikius.
Taigi, miestelio pakraštyje pasistatome palapinę, susikuriame laužą, baigiame gerti likusį kaimišką alų (keista, jog tada, kai neturėjome vandens, turėjome tik alų, kurį ir gėrėme), išsikepame dešrelių ir sočiai pasistiprinę nueiname miegoti. Vos po 4 valandų miego atsikeliame ir suprantame, jog nieko čia nebus – miegoti pernelyg šalta, todėl su vienu bendraminčiu garsiai pagalvojame ir nusprendžiame krautis daiktus ir judėti į Radviliškio geležinkelio stotį. Mūsų traukinys – 14:30 val., tad nuo paryčių laukimas užtrunka: tenka laukti ne tik geležinkelio stoties foje, bet ir klaidžiojant po miestelį ar miegant ant suoliukų.
Galiausiai sulaukę savo traukinio pajudame į Mažeikius, o atvykę Taksi pagalba pasiekiame stadioną. Jame pagaliau susitinkame su ką tik iš Alytaus atvykusiais kitais 23 Dzūkų Tankais. Palaikymas – labai geras, ko pasekoje antrajame kėlinyje, po įvarčių, padarome „pitch invasion“. Apsauga, žinoma, saugumo neužtikrino, tačiau vienas iš tvarkos sergėtojų visgi sugeba mus pavaišinti ašarinėmis dujomis. Rezultatas 2:2, o mes laimingi su komanda vykstame namo į Alytų.
Tiesa, nuotykiai stadionu neapsiriboja – išvykus iš Mažeikių sugenda vienas iš ekipažų, kuriame buvo bene trečdalis keliaujančiųjų. Įvykį pamačiusi komanda nelieka abejinga ir sustoja padėti – miniveno gedimus pataisyti bando patys „Dainavos“ mohikanai V. Miknevičius, S. Laibinis ir kiti, tačiau gedimai kur kas rimtesni nei atrodė iš pirmo žvilgsnio, tad paliekame automobilį ir visi susėdę į mažutėlį komandos autobusą 70km/h greičiu galiausiai grįžtame į Alytų. Štai taip, kai kuriems neįprastai, buvo pramušta išvyka į Mažeikius.
2011-06-26