Paskutinę minutę radus 8 Dzūkų Tankus „talpinantį“ transportą iš Alytaus į Telšius pajudame likus 4 valandoms iki mačo pradžios. Į išvykos lankytinus objektus įtraukę pakeliui esančius Varnius ir Telšių senamiestį, keliaujame beveik be sustojimų. Nors vieni bando pailsėti po iki ryto užsitęsusių penktadienio linksmybių, likusieji, dar gyvi praėjusio vakaro įspūdžiais, taškosi pagal The Prodigy gabalus. Pakeliui prasilenkę ir įsiamžinę su neįprastai išmargintu autobusu, Žemaitijos apylinkes pasiekiame likus dar valandai iki rungtynių. Tad pirmuoju lankytinu objektu tampa vieno iš keliaujančių įvardinti Varniai, kur padarome nuotrauką prie miestelio ženklo. Neužsibūname ir Telšių stadioną pasiekiame prieš pat mačo pradžią, tad nieko nelaukdami pasiekiame svečių tribūną, kur pratęsiame kelionėje užsuktą tūsą. Tiesa, šįkart jau pagal MTV hitus.
Palaikymas bei užsivedimas džiuginantis. Neabejotinai vienas geriausių kuriamų palaikymų išvykoje per šį sezoną. Nors atvykome vos aštuoniese – nesunkiai užgožiame šimtą trisdešimt šešis centrinėje sėdinčius telšiškius. Be ilgesnių pauzių visą pirmąjį kėlinį skambame pagirtinai. Nors dainaviečiams vis pritrūksta sėkmės iki įvarčio, geros nuotraukos netrūksta ir į pertrauką išeiname pozityviai, tiesa, prieš tai tribūnoje išbandome galbūt naują būgnininką, tačiau jo debiutą atidedame neribotam laikui.
Antroje mačo pusėje dar labiau pageriname palaikymą, o ir aikštėje dominuoja tik vieną po kitos pavojingas progas kurianti „Dainava“. Deja, vis pritrūksta labai nedaug. Mačo gale paįvairiname kuriamą palaikymą ir bandome įkvėpti dainaviečius paskutinėms minutėms – tribūnoje sužibsi strobai bei raudonai mėlyni dūmai. Visa tai prišaukia įvartį, bet, deja, ne į reikiamus vartus. Kad ir kaip būtų gaila, komandos žaidimas teikė pozityvo. Po rungtynių visa komanda ilgai dėkoja už palaikymą ir leidžia suprasti, jog viską darome ne veltui. Turbūt dėl to tai ir darome?
Įsiamžinę vietos stadione, veiksmą ir linksmybes perkeliame į Telšių senamiestį, kuris iš pradžių sudaręs ne kokį įvaizdį, pradeda patikti. Tiesa, priešingai nei vietinė virtuvė, kurioje bandėme pasistiprinti. Jai skiriame vos 1 „antį“. Nuotykiai nesibaigia ir tada, kai vienas ultra nusprendžia ištesėti žmonai duotą pažadą – negrįžti namo, neišsimaudžius Telšių fontane. Ką gi, pažadas ištesėtas, tačiau ne visai sėkmingai kaip tikėtasi, nes vizitą Masčio ežero pakrantėje apkartino vietinės… plėšriosios piranijos.
Pakeliui aplankome dar kelias žymias vietas, o kelionė namo reanimobiliu tęsiasi su jau minėtais The Prodigy gabalais, išjudinančias kiekvieną. Vieno sustojimo metu prie kaimo parduotuvės aktyviausieji netgi išmėgina jėgas ir improvizuotame „dancefloor‘e“. Mažėjant likusiems kelionės kilometrais, mažėja ir keliaujančiųjų jėgos, tad pasiekę Alytų, vieni su kitais atsisveikiname iki kito savaitgalio ir išsiskirstome namo.
Ypatingą padėką šįkart skiriame asmeniui, be kurio „partybuso“ ši išvyka tikrai nebūtų tokia linksma ir įsimintina. AČIŪ!
2016-09-20