Kiekvienais metais DFK „Dainavos“ rungtynėse sulaukiame nemažai groundhopperių. Vieną iš Jų, Josefą, pakalbinome. Vokietis papasakojo apie įspūdžius Lietuvoje, tarptautinę fansceną bei kaip sekasi gyventi pagal futbolo rungtynių tvarkraštį.
Josefai, trumpai pristatyk save skaitytojams.
Visų pirma, ačiū už šį interviu. Man tai pirmas kartas, kuomet prašymas duoti interviu atkeliauja iš užsienio. Ypač smagu, kai tas prašymas yra iš Lietuvos, kai ši šalis nėra šalia Vokietijos.
Kalbant apie mane, esu Josefas, man 31 metai, esu žinomas kaip Josef Sznappsen arba tiesiog Jozin. Kaip ir minėjau, gyvenu Vokietijoje, Saksonijoje, mažame miestelyje tarp Chemnico ir Aue. Galbūt kažkas iš skaitytojų žinos FC Chemnitzer arba FC Erzgebirge Aue klubus.
Tikėtina, turi futbolo klubą, kuris tavo širdyje užima svarbiausią vietą. Kuri tai ekipa?
SV Affalter ir Dresdeno Dynamo yra būtent tie klubai. Žinoma, dėl groundhopping’o atsirado ir kitų ekipų, kurių pasirodymus įdomu sekti kiek atidžiau. Tarp tokių klubų yra ir Alytaus DFK „Dainava“.
Kaip užgimė tavo aistra futbolui? Galbūt pameni kuomet pirmąjį kartą apsilankei stadione ir kokias emocijas tai sukėlė?
Mano šeimoje futbolas nebuvo įdomus, tad pirmą kartą ryšį su futbolu turėjau tik būdamas 14 metų.
Pirmasis mano suplanuotas apsilankymas stadione įvyko 2004 metais, kuomet savo gimtojoje vietoje stebėjau rajono lygos (tuo metu tai buvo 8 pagal pajėgumą Vokietijos pirmenybės) rungtynes tarp SV Affalter ir ESV Zschorlau. Ši patirtis man paliko labai didelį įspūdį, tad nuo to laiko futbolo mačuose lankiausi vis dažniau ir dažniau. Nepaisant to, kur esu ir ką veikiu, visada turiu daug noro sugrįžti į savo gimtojo miesto stadioną. Beje, klubas vis dar rungtyniauja aštuntoje Vokietijos lygoje.
Tuo tarpu aš per tą laiką spėjau aplankyti daugiau nei 300 SV Affalter rungtynių. Kiek vėliau prisijungiau prie Dresdeno Dynamo, futbolo klubo Rytų Saksonijoje.
Kadangi tam tikru gyvenimo momentu groundhopping’as tapo aistra, galiu drąsiai teigti, jog futbolas yra visiškai numeris vienas mano gyvenime. Pastaraisiais metais aplankau maždaug 250-300 rungtynių per metus, tad jeigu atsirastų norinčių sekti mano keliones po futbolo stadionus, kviečiu apsilankyti mano Facebook arba Instagram paskyroje Jozin jest w trasie (nuorodos straipsnio apačioje).
Kaip ir minėjai, per metus aplankai po kelis šimtus įvairių šalių ir lygų futbolo rungtynių. Kur dažniausiai keliauji ir kaip pavyksta viską suderinti?
Prioritetinės šalys yra Vokietija, Lenkija ir Čekija, tačiau kuomet yra galimybė, stengiuosi apsilankyti ir kitur. Kadangi dauguma rungtynių vyksta savaitgaliais, todėl jas lengva suderinti su profesiniu gyvenimu. Savaitės eigoje po darbo taip pat stengiuosi apsilankyti įvairiuose mačuose.
Tai įmanoma yra tik todėl, jog visas mano asmeninis gyvenimas yra derinamas su futbolu, o be šio hobio praktiškai nėra nieko kito.
Praėjusią vasarą lankeisi Lietuvoje, spėjai sudalyvauti ir dvejose DFK „Dainavos“ rungtynėse. Kokius įspūdžius paliko šis apsilankymas?
Taip, kaip ir paminėjote, praėjusią vasarą Alytuje apsilankiau du kartus. DFK „Dainava“ buvo vienintelis klubas, kurio rungtynes po kelionę per Baltijos šalis aplankiau du kartus.
Pirmasis mačas buvo lygos susitikimas prieš Kėdainių „Nevėžį“, antrasis – susitikimas taurėje prieš Vilniaus „Riterius“. Nepaisant to, jog DFK „Dainava“ abejas rungtynes pralaimėjo rezultatu 0:2, buvau sužavėtas Jūsų palaikymo.
Palaikymo stilius panašus kaip Lenkijoje, tačiau su daugiau vėliavų vizualiniam užpildymui. Taurės rungtynėse taip pat buvo ir įspūdingas pyro show, kuris Jūsų gerą pasirodymą dar labiau sustiprino.
Iš visko, ką mačiau keliaudamas po Baltijos šalis, palaikymas pas Jus buvo geriausias. Taip pat galėčiau paminėti ir tai, jog man labai patiko stadionas ir atmosfera Alytuje. Apsilankymas buvo vertas to.
Taip pat, pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti už lipdukų komplektą, kurį man padovanojote.
Kadangi esi lankęsis ne vienos šalies stadione, pamėgink palyginti Lietuvos futbolo palaikymo kultūrą kitų šalių fone.
Kaip jau minėjau, pastebėjau panašumų su Lenkijos fanscena. Deja, tačiau negaliu pasakyti kokia įtaką Lietuvos futbolo fanscenai turėjo Rusija, kadangi pats nebuvau Rusijoje.
Matau tipinį Rytų Europos stilių. Daugiau trumpų, bet garsių skanduočių vietoj ilgų ir melodingų dainų. Tai pastebėjau ir kitose rungtynėse Lietuvoje, kuriose buvo aktyvaus palaikymo.
Pabaigai, galiu teigti, jog iš trijų Baltijos šalių, Lietuvos futbolas turi stipriausią fansceną.
Kaip sekėsi planuoti kelionę į Lietuvą?
Dvi savaites prieš suplanuotą išvyką Lietuva nebuvo mano kelionės planuose. Pagrindinis faktorius, kuris kiek pakeitė mano planus, buvo tai, jog Baltijos šalys leido į šalį atvykti Vokietijos piliečiams be jokių ribojimų.
Esu teigiamai nustebęs tuo, ką pamačiau Baltijos šalyse ir planuoju sugrįžimą ateityje. Čia yra dar daug ką pamatyti.
Keliaujant po Europą, greičiausiai, turėjote keistų nutikimų. Kas labiausiai įsiminė?
Jeigu pradėsiu pasakoti apie nutikimus, turbūt, niekada nebaigsiu. Buvo tiesiog per daug įsimintinų rungtynių ar įvykių per visas mano keliones.
Tačiau galiu pasakyti, jog keliavimas stipriai išplėtė mano akiratį ir toliau plečia, kadangi dar liko daug ką aplankyti.
Na, o viena mano įsimintiniausių kelionių įvyko 2019 metais. Penktadienį su mašina nukeliavome į Kroatiją bei stebėjome Hajduk Split ir Gornik Zabrze rungtynes, tuomet patraukėme į Lenkiją ir šeštadienį stebėjome Czuwaj Przemysl ir Zaglebie Sosnowiec susitikimą, o sekmadienį sugrįžome į Vokietiją stebėti vietinio mačo. 400 kilometrų per tris dienas ir viena įtempčiausių mano kelionių iki šiol. Bet buvo verta…
Pastaruosius dvejus metus futbolo sirgalių gyvenimą gerokai sujaukė COVID-19. Kaip pačiam sekėsi keliauti ir lankytis mačuose šiuo nelengvu laikotarpiu?
Nuo 2020 kovo vidurio iki birželio pradžios Vokietijoje neįvyko nei vienos futbolo rungtynės, kuriose galėčiau apsilankyti, tad tris mėnesius buvau namuose ir stengiausi kažkaip „apeiti“ tą nelengvą laikotarpį.
Birželio pradžioje Čekija atvėre savo sienas ir pradėjo vykdyti savo čempionatą. Kadangi gyvenu 30 kilometrų nuo Čekijos sienos, beveik kiekvieną dieną keliavau į futbolo rungtynes kaimyninėje valstybėje.
Kiek vėliau vis daugiau šalių atvėrė savo sienas ir leido keliauti be apribojimų. Prasidėjus antrąjai bangai, teko ne kartą lankytis Liuksemburge, kadangi tai buvo viena iš šalių, kur galėjau nuvykti ir čempionatas vis dar vyko. Keletą mačų teko stebėti už stadiono, kadangi žiūrovai nebuvo įleidžiami.
Nuo lapkričio pabaigos iki vasario teko ir vėl „pasiimti“ priverstinų atostogų.
Galiausiai, galiu pasidžiaugti, jog nuo 2021–ųjų balandžio gyvenimas ir vėl sugrįžo į normalias vėžias ir nėra didelės problemos surasti ir aplankyti futbolo rungtynes.
Įsimintiniausios rungtynės palaikymo aspektu, kuriose teko lankytis?
Tai būtų 2017 metų Danijos taurės finalas tarp Bröndby IF ir FC Copenhagen. Taip pat didelį įspūdį palikę derbiai Belgrade, Sofijoje, Prahoje, Vienoje.
Žinoma, buvo ir daugiau rungtynių Lenkijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, kurias visada atsiminsiu bei kurie pritraukė didelį žiniasklaidos ažiotažą.
Danijos taurės finalo aprašymas, nuotraukos, video: https://www.ultras-tifo.net/photo-news/4889-copenhagen-brondby-if-25-05-2017.html
Teko matyti, jog DFK „Dainavos“ sugrįžimą į aukščiausią šalies lygą sutikai ypač džiaugsmingai. Planuoji sugrįžti į Lietuvą ir apsilankyti, šį kartą, jau A lygos rungtynėse Alytuje?
Pirmiausia, sveikinu tai pasiekus! Apsilankymas Alytuje neabejotinai yra mano šių metų planuose. Ypatingai dėl to, nes Jūs šiemet švenčiate savo 20–ąjį gimtadienį. Pasakysiu taip – visos vietos mūsų mašinoje šiai kelionei jau užimtos.
Na, ir žinoma, DFK „Dainavos“ ir FK „Žalgirio“ rungtynės yra vienos tų, kuriose labai norėčiau apsilankyti.
Pakalbėkime apie skaičius ir rekordus. Galbūt vedi aplankytų mačų statistiką? Kiek daugiausiai rungtynių per vieną dieną yra pavykę aplankyti?
Taip, vedu statistiką. Iki 2021 metų birželio 26 dienos esu apsilankęs 2575 rungtynėse, 1222 stadionuose ir 29 šalyse.
Kalbant apie rekordus, per vieną dieną daugiausiai esu apsilankęs penkiuose mačuose. 2020–ųjų rugpjūtis buvo iki šiol geriausias mėnesis, nes jo metu per 31 dieną apsilankiau 54 rungtynėse. Na, o geriausi metai buvo 2019–ieji, kadangi per juos pavyko sudalyvauti 350 mačų.
Stadionas, šalis ar miestas į kurį visada norisi sugrįžti?
Mėgstu sugrįžti į skirtingas vietas, kadangi bėgant laikui daug kas pasikeičia. Kai kurie dalykai yra teigiami, kiti neigiami, tad matyti tam tikrus pokyčius yra nuostabu.
Tiesiogiai atsakant į klausimą, visuomet sugrįšiu į Splitą. Klubas ir Torcida Split yra kažkas tokio, tad stebint kaip miestas ir regionas susitapatina su klubu ir fanų grupe tiesiog gniaužia kvapą.
Stebint socialinius tinklus teko matyti, jog ir šiuo metu keliauji. Kur šiuo metu esi ir kokį paskutinį mačą teko aplankyti?
Paskutinės rungtynės buvo derbis tarp Wloclavia Włocławek ir Elana Toruń Lenkijoje. Šiuo metu, kai rašau šias eilutes, esu kelyje atgal į Vokietiją.
Na, ir pabagai, ko palinkėtum „Dainavos“ gerbėjams?
Kalbant apie sportą, palinkėsiu įsitvirtinti ir išlikti aukščiausioje šalies lygoje. Jums, Dzūkų Tankams, palinkėsiu išlaikyti tokį lygį, kuriame dabar esate.
Galiausiai, labai ačiū už šį interviu. Jeigu turėsite kokių nors klausimų, galite drąsiai su manimi susisiekti.
___
FB: https://www.fb.com/jozinjestwtrasie
IG: https://www.instagram.com/jozin_jest_w_trasie