Lietingą šeštadienio rytą išvykimo vietoje buriuojasi vis daugiau ištikimiausiųjų, nusprendusių savo savaitgalį pradėti būtent kelione paskui „Dainavą“. Sulaukę paskutiniojo, tiesiai iš ligos patalo į išvyką keliauti nusprendusio Dzūkų Tanko, suskaičiuojame per 30 veidų ir nieko nelaukdami pajudame link Jonavos. Kelionė netolima, tad dar neišvažiavus iš Alytaus autobuse užsimezga kalbos apie šio vakaro praleidimo planus. Netyla kalbos ir apie mūsų mylimą federaciją bei jos iškeltų tikslų siekimą. Galiausiai, visi vieningai prieinami prie bendros išvados, kuri, kaip laikas parodė, LFF’ui labai nepatiko… Nors vaizdas pro autobuso langus ir toliau nė kiek nedžiugina – kelionė neprailgsta ir tenka nusiteikti, jog šiandien sąlygos kurti palaikymą bus tikrai ne iš lengvųjų. Jonavos dirbtinės dangos aikštę pasiekiame sulig teisėjo švilpuku, o čia prie mūsų prisijungia ir savais keliais atvykę raudonai mėlyni bei Rytas Ultras vaikinai.
Pradžiuginę „Dainavos“ futbolininkus įsikuriame tiesiai už atsarginių žaidėjų suolo. Tikrąją to žodžio prasme tapę komandos dalimi, pradedame palaikymą, kuris tokiomis oro sąlygomis viso kėlinio metu skamba ne taip ir blogai. Sektoriuje – per 50 asmenų, nepaisančių betarpiško rudeniško lietaus bei bandančių atiduoti visas jėgas komandos palaikymui, kuris neretai priverčia atsisukti ir ant suolo sėdinčius atsarginius „Dainavos“ futbolininkus. Pirmajam kėliniui einant į pabaigą mus pradžiugina komandos legionierius Vicente, kuris išnaudoja puikų perdavimą ir išveda dainaviečius į priekį! Nuotaikos sektoriuje iškart pagyvėja ir į pertrauką išeiname kur kas optimistiškesnėmis prognozėmis.
Antrasis kėlinys prasideda tragiškai – Jonava užklumpa po pertraukos dar nesugrįžusius dainaviečius ir lygina rezultatą pirmąją kėlinio minutę. Mūsų bandymai nuteikti komandą nepasiduoti, deja, ir toliau neatneša rezultato ir dar po 15 minučių šeimininkai įsiveržia į priekį. Tačiau atvykome ne tam, kad tylėtume ir iš visų jėgų bandome užvesti komandą lemiamam šturmui. Sulig Jonavos įvarčiais atsigavimo ženklus pradeda rodyti ir vietos centrinė tribūna. Po vieno iš Jonavos šienpjovio pražangos aikštėje kyla susistumdymas, tad ginti savą žaidėją mums nesutrukdo nei apsauginės tvorelės, nei tie du patys nežinia ką aikštėje darantys apsauginiai. Greitai viskam išsisprendus pasiunčiame linkėjimus itin įsižeidusiems vietiniams pižonams ir sugrįžtame atgal į sektorių. Pastarasis epizodas buvo lyg teigiamas impulsas visiems mums – palaikymas pakylą į kitą lygį, o iniciatyvą perėmę dainaviečiai įnirtingai bando lyginti rezultatą. O tą, nors ir ne iš pirmo bandymo, pavyksta padaryti Andriui Kazakevičiui, kuris nuostabiu smūgiu nuginkluoja šeimininkų vartininką ir suteikia 10 minučių vilties iškovoti pergalę! Visa tai palydime drąsiausiųjų pitch invasion bei nieko nesužalojusių fajerių liepsnomis ir dar labiau padidėjusiu užsivedimu svečių sektoriuje!
Paskutines 10 minučių trunkantis raudonai mėlynų dominavimas neleidžia tikėtis nieko kito, kaip tik pergalės. Įtampa tribūnose kyla sulig kiekviena akimirka, o galiausiai paskutinę minutę šeimininkus į nokdauną fantastišku smūgiu pasiunčia „Dainavos“ legionierius Balanta! Neapsakomas jausmas, kurį netrukus keičia džiaugsmas su komanda, nes teisėjas fiksuoja „Dainavos“ pergalę! Tokios rungtynės dar kartą parodo dainaviečių charakterį ir užsivedimą – būtent to mes reikalauja kiekvienose rungtynėse. Būtent tokia kova iki paskutinių sekundžių ir noras laimėti, nepriklausomai nuo pasiekto rezultato, mus tenkins ir ves pirmyn.
Praleidžiame nuleistomis galvomis namo skubančius centrinės herojus bei dar kartą padėkojame žaidėjams už puikią pergalę! DFK treneris Kimas duoda pažadą, jog ši komanda nustebins dar labiau, o mums belieka prižadėti, jog klubą palaikysime dar aistringiau. Stadiono prieigose pasidarome bendrą RU&DT nuotrauką ir atsisveikiname su alytiškiais, kartu su B triBūnos vaikinais skubančiais į po mažiau nei pusantros valandos prasidėsiantį LKL mačą Vilniuje. Tuo tarpu autobuse į Alytų labiausiai džiaugiasi tie, kurie jau pasimokė iš praėjusios išvykos į Kretingą bei iš anksto įsidėjo… antrą rūbų komplektą. Išradingiausiais būdais bandant išsidžiovinti permirkusius drabužius ir nerimstant aistroms apie išplėštą pergalę pasiekiame Alytų, kur vakaras dar šiek tiek užsitęsia…
Primename, jog jau rytoj Dzūkų Tankų laukia paskutinė sezono išvyka! Paskui „Dainavą“ keliausime į Kėdainius, kur bandysime užvesti dainaviečius dar vienai ypač svarbiai pergalei kovoje dėl medalių. Ten būti – PRIVALAI ir TU! Parašyk mums žinutę ir būk kartu su savo miesto klubu!
2019-09-28