Nors Vilniuje šiemet jau lankėmės, tačiau Taurės varžybų prieš Vilniaus „Vytį“ praleisti nesinorėjo daugeliui. Dar dabar, po iškovotos pergalės, atmintyje puikiai įstrigę tie apmaudžiai prarasti trys taškai Alytuje, sezono pabaigoje galintys turėti labai didelę svarbą turnyrinėje lentelėje. Tačiau, viską pamatysime ateityje.
Atsižvelgiant į tai, jog rungtynės – darbo dieną, aktyvumas nudžiugino. Įprastoje išvykimo vietoje susirenka 16 Dzūkų Tankų. Į Vilnių pajudame trimis skirtingais ekipažais, tad linksmybių – kiek mažiau nei įprastai, tačiau kelionė tikrai neprailgsta. Visą kelią netyla kalbos tiek apie liūdnai pagarsėjusį teisėją, vadovavusį praėjusiam mačui su „Šilu“, tiek apie artėjančią išvyką į Radviliškį. Šiam sezonui neįprastai sau stadioną pasiekiame pora minučių vėluodami. Prisijungus aštuoniems Vilniuje gyvenantiems Dzūkų Tankams sueiname į sektorių ir pradedame tai, dėl ko ir atvažiavome.
Tiek palaikymas, tiek tribūnoje esančių žmonių skaičius džiugina – 24 DT ultros. Kuriame gerą garsinį palaikymą tiek pirmajame, tiek antrajame kėliniuose, tad mūsų mylima komanda turėjo pasijusti lyg namuose. Mačo metu dar kartą įtvirtiname porą naujų skanduočių, iš kurių viena, antrojo kėlinio viduryje ir rungtynių pabaigoje, tribūnoje padaro tikrą sprogimą. Po rungtynių apsikeičiame padėkomis su dainaviečiais bei pasveikiname komandos saugą Marių Šarkelį su gimtadieniu.
Pakiliomis nuotaikomis paliekame sostinę. Kelionė atgal gana rami, visgi rytoj – darbo diena, tad Alytų pasiekiame dar prieš vidurnaktį. Atsisveikiname iki šeštadienio išvykos į Radviliškį ir traukiame namo.
2016-05-29