Pavasaris – atbudimo metas, tačiau registracija į Plaktukų miestą, Tauragę, vyko gana vangiai – įprastoje vietoje – 3,5 baro aikštelėje – susirenka tik 11 DT ultrų. Pakeliui prisijungia dar trys, šeštadienį Dainavai paskyrę žmonės ir į Tauragę vykstame nepilnu mikroautobusu, nors kadaise vos užteko autobuso…
Gan tolima kelionė į Tauragę neprailgsta, tačiau pusiaukelėje suprantame, jog šiek tiek vėluosime į rungtynes. Atsižvelgus į tai, padaromas 1 sustojimas ir Tauragės senasis stadionas pasiekiamas jau vykstant principinei kovai aikštelėje. Einant į svečių fanams skirtą sektorių, pastebime šypsenas veide sukėlusią bei greitai mūsų pramintą – Ferrari Crew (tai būrelis pusamžių vyrukų, mosuojančių Ferrari simbolikos vėliavomis).
Išsikabinę banerius, deramai sustojame tribūnoje ir pradedame palaikymą. Pirmajame kėlinyje stengiamės per daug netylėti bei užvesti dainaviečius. Skanduojame su neilgomis pertraukomis. 14 žmonių balsai sukuria patenkinamą palaikymą, bet, nepaisant mažo žmonių skaičiaus, nedaug kuo atsiliekame nuo šeimininkų komandos gerbėjų – TauRagų.
Tiek pirmajame, tiek antrajame kėliniuose keičiamės replikomis su netoliese besėdinčiais, saulėgrąžas gliaudančiais ir tauriuosius gėrimus vartojančiais Tauragės buduliais. Nevykę „pižonų“ pokštai sukelia mums juoką ir parodo jų išprusimo lygį, kuris, turbūt, nesiekia net pradines klases baigusio moksleivio.
Antrajame kėlinyje palaikymas šiek tiek slopsta , skanduojame su nemažomis pertraukėlėmis. Jėgos palaikymui neprideda ir matomas vaizdas aikštėje – nors dainaviečiai ir turi nežymią persvarą, tačiau sukuria tik keletą realių progų įvarčiui, kuris būtų nutildęs visus Tauragės „pižonus“.
Teisėjo švilpukui fiksuojant nulines lygiąsias, per daug neliūdime ir dėkojame komandai už iškovotą tašką. Apsikeitus plojimais su žaidėjais bei Virginijumi Sinkevičiumi, nusikabiname banerius ir apsauginių lydimi paliekame stadioną. Tauragės „budulių “ grasinimus neišvykti iš Tauragės tenka atidėti kitoms tarpusavio rungtynėms. Ramiai susėdame į mikroautobusą ir aplankome vietinę Norfą, kurioje apsirūpiname maisto ir gėrimų atsargomis grįžimui namo. Kelionė atgal tęsiama kalbomis apie pirmąsias Dainavos rungtynes Alytaus stadione, įvairias Lietuvos fanscenas, išvyką į Latviją palaikyti Lietuvos futbolo rinktinės. Kelionė (beveik) visiems vyksta sklandžiai, padarome keletą sustojimų ir apie pusę dešimtos vakaro pasiekiame Dzūkijos sostinę. Vieni skubėjo namo, kiti – švęsti savaitgalį, tad išsiskirstėme iki kitų Dainavos rungtynių.
Skaitantiems šias eilutes, siūlome susimąstyti, ką Jums reiškia DAINAVA ir jau gegužės 5-ąją, sekmadienį, atidėti visus darbus ir vykti į Panevėžį palaikyti savo miesto futbolo komandos! Pirmyn už Dainavą!
2013-04-18