Išvyka į Kretingą. Minija – Dainava

Pirmasis ekipažas kelionę link pajūrio pradeda dar ryte. Kadangi laiko iki mačo daug – iš anksto nusprendžiame aplankyti Lietuvos vasaros sostinę ir Baltijos jūrą. Besidalindami įspūdžiais apie praėjusį fančempą, artėjantį futbolo čempionatą ir mašinoje skambant visų laikų šlageriams pasiekiame Palangą. Pasigedę žymiųjų močiučių, siūlančių kambarių nuomą, netrukus prisidedame prie vietinio prekybos centro apyvartos ūgtelėjimo ir pro apytuštę bei „prabanga“ tviskančią Basanavičiaus gatvę traukiame Palangos tilto link. O čia ir prasideda linksmybės…

Pabandę įsijausti į pagrindinės Palangos gatvės kavinių grojamų hitų ritmus, pasiekiame Baltijos jūrą, kurios vėsa išties nepradžiugina… Tačiau laiko liūdnai neleidžiame: kol vieni bando įdegti savo baltuosius kūnus, kiti surengia breiko dvikovą ir parodo savo nekuklius sugebėjimus ant smėlio… Nugalėtoją publikai išrinkti buvo išties sunku. Galiausiai, trys drąsiausieji numoja ranka į paplūdimy iškeltą raudoną vėliavą ir pasiryžta išsimaudyti jūroje, kurios vanduo pasirodo dar šaltesnis negu prieš tai. Tačiau juk būtent dėl to čia ir atvažiavome. Pasisveikinę su paplūdimio gelbėtoju, surengiame porą tiesioginių transliacijų kitiems Dzūkų tankams, išvykusiems šiek tiek vėliau. Nusifotografavę prie Baltijos jūros, dar šiek tiek pasižvalgome po vasaros sezonui besiruošiančią Palangą ir pajudame į Kretingą. Niekur neskubėdami aplankome vietos dvarą-muziejų, kuris didelio įspūdžio išrankiesiems keliautojams nepalieka. Prieš rungtynes pasistipriname vienoje iš Kretingos kebabinių, kuri nustebina, daugelio nuomone, bene didžiausiais kebabais visoje Lietuvoje. Nutarę, jog šią užkandinę kada nors dar būtinai aplankysime, nesunkiai randame Kretingos stadioną, kur susitinkame su dar dvejais DT ekipažais, nusprendusiais antradienį paskirti Dainavai.

Puikiomis nuotaikomis sueiname į sektorių pakeliui pasisveikindami su dainaviečiais ir komandos treneriu. Sulig pirmuoju teisėjo švilpuku, pradedame tai, dėl ko čia ir atvykome. Nors tribūnoje 16 DT ultrų skaičius džiugina, visgi darbo diena ir tolima kelionė, tačiau palaikymas nespindi. Pikniko, o ne išvykos nuotaikos, užsivedimo trūkumas ir neišnaudotos šimtaprocentinės dainaviečių progos neleidžia geriau suskambėti oldschooliniame Kretingos stadione. Nors ir su pauzėmis, bet ir toliau palaikome savo komandą. Ilgai laukti nereikia ir 34 minutę dainaviečiai pagaliau muša įvartį į kretingiškių vartus. Įvartis ne tik prabudina kiek apsnūdusius mūsiškius, bet ir priekyje svečių sirgalių sektoriaus įsikūrusius vietinius pižonus. Pastarieji gauna mūsų atsakymą į rodomus gestus, kas pastato ant kojų visą „centrinę“. Išklausome vietinių pasakojimus apie kovinguosius žemaičius ir sulaukiame pasiūlymo patylėti, nes „čia sėdi sporto meistrai“, tačiau visa tai palydime juoku ir garsiai atsakome, kuri komanda šiandien nugalės. Po keleto minučių trukusio žodinio konflikto, atkreipusio ir mačo arbitro dėmesį, likusią kėlinio dalį baigiame itin pakiliai, o artėjant pertraukos link tribūnoje sulaukiame dar vienų teisingumą ginančių svečių, kurie, patys taip ir nesupratę, kokiu tikslu čia atvyko, po dešimties minučių pasišalina.


Antrąjį kėlinį pradedame kiek aktyviau, retkarčiais suskambėdami išties galingai. Dainaviečiai ir toliau neišnaudoja puikių progų, taip neramindami mūsų tribūną. Vietiniai ir toliau demonstruoja savo neblėstančią drąsą ir prašo uždainuoti dzūkiškai, tačiau priminę jiems, jog futbolas – ne pageidavimų koncertas, švenčiame antrąjį Dainavos įvartį. Nors daugeliui atrodo, jog šiandien pergalės iš „Dainavos“ jau niekas neišplėš, šeimininkai sušvelnina rezultatą, taip atgaivindami centrinės tribūnos viltis. Įdomiausia tai, jog buvęs didžiausias mūsų tribūnos „priešas“ pirmajame kėlinyje, dabar jau rodo mums nykščius ir džiaugiasi esamu rezultatu. Tuo pačiu raginame komandą nesustoti ir įrodyti savo pranašumą prieš lygos autsaiderę. Mačo pabaigoje padėkojame komandai už iškovotą sunkią, tačiau pergalę ir tris taškus.

Nors rungtynės ir pasibaigė, tačiau dar keletą minučių galingai skambame visame stadione. Taip pat nepamirštame atsisveikinti su „sporto meistrais“, kurių tikimės sulaukti ir Alytuje. Pakiliomis nuotaikomis paliekame stadioną: jūrą jau aplankę alytiškiai nusprendžia keliauti namo, o kiti patraukia į vos už 50 km nuo Kretingos nutolusį Papės kurortą Latvijoje, kur linksmybės baigiasi tik kitą dieną… Tačiau tai jau kita istorija…

2016-06-07