Kelmė – miestelis, dėl kurio Dzūkų Tankai tikrai nesigaili, jog dainaviečiai kaunasi Pirmoje, o ne nuobodžioje A lygoje. Įspūdžiai apie kol kas linksmiausią šio sezono išvyką…
Likus savaitei iki rungtynių – paskelbiama registracija išvykai į Kelmę, sulaukusi nemažo aktyviausiųjų susidomėjimo. Į Kelmę vykstame pirmą kartą, tad, artėjant išvykos dienai, pradedame planuotis lankytinas kelionės vietas.
Šeštadienio rytas. Sau įprastoje išvykimo vietoje DT ultros, nusprendę keliauti paskui komandą, susirenka itin punktualiai. Nieko nelaukdami, sausakimšai užpildome mikrą ir, pakeliui prigriebę dar vieną alytiškį, pajudame Žemaitijos link. Ypač džiugu dėl to, jog keliauja net 6 nauji veidai, kuriems tai pirma išvyka už Dainavą bei tikimės, kad juos ir toliau matysime Dzūkų Tankų tribūnoje. Puikiomis nuotaikomis, besidalindami penktadienio įspūdžiais, pasiekiame Kauną, kur prie mūsų prisijungia dar vienas raudonai mėlynas pilietis. Degalinėje sutinkame ir į rungtynes keliaujančius dainaviečius, tad nusprendžiame šiek tiek apšildyti gerkles ir pogindami užtraukiame keletą skanduočių, taip užvesdami komandos žaidėjus būsimai kovai.
Futbolininkai padėkoja plojimais ir vieni su kitais trumpam atsisveikinę judame toliau. Autobusas netyla nuo įvairių stilių muzikos gabalų, priverčiančių prisijungti net ir ramiausius. Kelionei įpusėjus nusprendžiame aplankyti Ariogalą, kurioje lankėmės prieš keletą metų vykusiame istoriniame fančempe. Šį kartą budulių nesutinkame ir apsilankę prekybcentrį judame tikslo link. Pakeliui papuošiame keletą stotelių ir kuo labiau artėjant prie Kelmės, tuo labiau jaučiame, kad ši išvyka bus tikrai išskirtinė. Miestelio stadioną pasiekiame likus kiek daugiau nei valandai iki mačo, tad padarome mini eiseną iki itin ramaus Kelmės senamiesčio, kur susitinkame su dar 4 Dzūkų Tankais, atvykusiais iš Vilniaus. Apsidairę po nedidelį Kelmės centrą, užsukame į mūsų dėmesį atkreipusį vietinį barą itin moderniu pavadinimu ir barmenei pajuokaujame , jog čia dar sugrįšime. Bet apie tai vėliau. Su skanduotėmis pasileidžiame atgal stadiono link. Nors miestelis – apytuštis, kelmiškių žvilgsniai krypsta į mus…
Sugrįžę dar kartą pasigrožime stadiono apylinkėmis ir į sektorių sustojame prieš pat rungtynių pradžią. Tribūnoje – 25 veidai, o apsaugos – jokios, tad visi supranta, jog šiandien čia bus linksma. Palaikymą pradedame išties galingai ir dar kartą atkreipiame visų dėmesį. Tačiau prabėgus vos 5 minutėms emocijas kiek nuramina praleistas įvartis, tačiau tylėti nesiruošiame. Nors pradžioje jaučiamas vieningumo trūkumas ir iki geriausio palaikymo lygio dar trūksta, po truputį įsivažiuojame ir tribūnoje atsiranda tikras tūsas, prie kurio prisideda ir dūmšaškė. Deja, pirmasis kėlinys baigiasi ne dainaviečių naudai, tačiau visi tiki, jog pergalė tikrai bus raudonai mėlynų pusėje.
Pertraukos metu patys patikriname Kelmės stadiono aikštės veją, kuria nesiskundė ir patys žaidėjai. Antrasis kėlinys pradedamas taip pat galingai kaip ir pirmasis. Girdimės jau stadiono prieigose, o viso mačo metu purškiantis lietus verčia dar gyviau palaikyti dainaviečius. Dainava visiškai užspaudžia kelmiškius jų aikštės pusėje ir po 10 minučių skiriamas 11 metrų baudinys būtent į Kražantės vartus. Netrukus Cibas jį sėkmingai realizuoja, taip išlygindamas rezultatą ir… PITCH INVASION!
Nemažinam apsukų ir toliau palaikome alytiškius. Išbandome keletą naujų skanduočių, iš kurių viena sulaukia ypač didelio kiekvieno užsivedimo ir lengvai prigija. Šiame stadione sąlygos palaikymui kone idealios, todėl bandome įsivaizduoti, kas būtų, jei čia mūsų būtų bent dvigubai daugiau. Dainaviečių demonstruojamas žaidimas bei pavojingos atakos ir toliau žada pergalę, tačiau kiek sunerimstame, nes antrasis kėlinys jau įpusėjo. Be reikalo! Cibas dar kartą žudo kelmiškių vartininką ir perveria rezultatą, ko pasekoje – antrasis PITCH INVASION ir dar viena galinga dūmšaškė, priverčianti teisėją sustabdyti rungtynes. DT sektorius tiesiog skęsta euforijoje! Vėl galingai suskambame stadione ir jo apylinkėse. Mačui besibaigiant sulaukiame dar vienos vinies į Kelmės vartus, kuri išprovokuoja jau trečiąjį aistringiausiųjų Dzūkų Tankų išbėgimą ant vejos. Netrukus teisėjas skelbia rungtynių pabaigą ir dainaviečių pergalę visi kartu švenčiame tiesiog aikštėje. Pergalę pažymime ir šventiniu fejerverku, kurį panaudojame, berods, pirmą kartą per savo istoriją. Visų veiduose – tik šypsenos, dar kartą garsiai padėkojame komandai ir palikdami stadioną – sugalvojame dar vieną atrakciją. Visi pasidarome bendrą nuotrauką prie būtent tų vartų, į kuriuos šiandien įskriejo trys dainaviečių įvarčiai. O kai kas nusprendžia paženklinti vartus ir kitaip…
Linksmybės tęsiasi ir toliau – surengiame dar vieną eiseną pro Kražantės krioklius, Liuteronų bažnyčią ir miegamuosius rajonus vėl pasiekdami tą patį Kelmės senamiestį. Vieni nusprendžia pasistiprinti ir paragauti vietinių kebabų, o kiti sugrįžta į barą, turintį itin šiuolaikišką pavadinimą. Mus labai draugiškai pasitinka jau matyta barmenė, kuri, kaip vėliau paaiškėja, po mėnesio nusprendusi emigruoti iš Lietuvos. Tačiau kol ji dar čia, nusprendžiame paragauti jos gaminamo maisto ir keldami bokalus paminime šios dienos pergalę. Kiek vėliau suprantame, jog vizitą į Kelmės dvarą teks atidėti kitam kartui ir, atsisveikinę su DT ultromis iš Vilniaus, pajudame namo.
Kelionė atgal – kur kas ramesnė, skambant megahitams vis daugiau asmenų nusprendžia pailsėti, visgi vienam jėgų užteko iki pat Alytaus… Tarpusavyje besidalinant vienos geriausių išvykų įspūdžiais ir nuotraukomis, pasiekiame Kauną, kurio degalinėje vėl sutinkame komandos autobusą. Dar kartą apsikeičiame abipusėmis padėkomis ir sulaukiame trenerio raginimo ruoštis artimiausioms namų rungtynėms. Į Alytų sugrįžtame jau temstant, vieni – atsisveikina iki kito mačo, o ištvermingiausieji patraukia žiūrėti eurovizijos finalo.
Drąsiai teigiame, jog, nors ir su keletu minusų, ši išvyka buvo viena iš geriausių per pastaruosius 5 sezonus. Ypač džiugu judėjime matyti naujus veidus, kurie verčia dar labiau tobulėti. Tapk viso to dalimi – prisijunk prie mūsų!
2016-05-15