Visų ilgai laukta diena! Susirenkame trioškėje likus daugiau nei valandai iki išvykimo pradžios. Vieni užkandžiauja, kiti skalauja gerkles tamsiu, ir gausėjant žmonių būriui suprantama jog Vovkos buso neužteks, kažkam reikės sėst į lengvas mašinas. Bet tai ne problema – kuo daugiau tuo geriau! Link Majamio pajudame apie pusę penkių. Prie maniežo šiek tiek pastovime, palaukiame kol visa chebra susirinks į vieną vietą, ir tada judame į tribūną. Pocės skaičiavimais galvų – ~37. Pakabiname seną banerį, ir po švilpuko iškeliam beveik eksprontu padarytą užrašą : „Grįžo tikrieji pietų Lietuvos šeimininkai“. Taip, Dainava grįžo, grįžo ir Dzūkų tankai. Užsivedimas neblogas, skambame irgi tikrai neblogai. Palaikymas pirmą kėlinį, ir antrojo pradžioje beveik non stop. Likus 20 minučių mūsų komanda triuškinama, kas atsiliepia ir palaikymui, bet bandome neapsišikti ir palaikyti komandą iš paskutiniųjų. Dainos netyla net ir po finalinio švilpuko, žaidėjai paploja mums, mes – jiems, ir šiek tiek liūdnesnėm nuotaikom traukiam namo…
2011-03-12